Ašarų aparato veiklos pakitimai

Ašarų aparato veiklos pakitimai

Ašarų aparato ligos sudaro 6—10% visų akių ligų. Jas galima suskirstyti: įgimta patologija, uždegimas, sužeidimas, sumušimas, nudegimas, augliai.

Ašarų aparato veiklos pakitimai

Dažniausiai ašarų aparato pakitimai pasireiškia ašarojimu arba tokia būsena, kai ašarų mažai ar jų visai nėra.

Ašarojimas, epiphora — ašarų perteklius junginės maišelyje.

Ašarų perteklius trukdo matyti, dėl to dažnai sumažėja darbingumas. Kai ašaros nebespėja nutekėti į nosį, jos ima byrėti pro medialinį akies kampą ir riedėti per skruostą. Ašarų hipersekrecija gali būti: psichinė, kai žmogus verkia arba juokiasi; refleksinė, dirginant n. trigeminus. Hiposekrecija įvyksta pažeidus veidinį nervą, pašalinus ašarų liauką bei esant ašarų liaukos veiklos sutrikimams.

Ašarų sekreciją galima patikrinti Širmerio mėginiu (66 pav.). Imama filtruojamo popieriaus 3—4 cm ilgio, 0,5 cm pločio juostelė. Vienas galas užlenkiamas ir pakišamas po apatiniu voku. Po 5 minučių išimama ir ma tuojama, kiek sušlapo kaspinėlis. Jei sušlapo 1,5 cm, ašarų sekrecija yra normali. Kur kas dažnesnė ašarojimo priežastis yra susiaurėję ašarų kanaliukai bei nosies kanalas. Ekskrecinės ašarų aparato dalies praeinamumas tikrinamas atliekant funkcinius mėginius.

Spalvinis kanaliukų mėginys: į junginės maišelį įlašinama 1% fluoresceino arba 3% kolargolio tirpalo. Jei po 1—2 minučių dažas pradeda nykti iš junginės maišelio, vadinasi, kanaliukai gerai siurbia ašaras. Įlašinus dar du lašus minėto dažo, ligonis palenkia galvą, į nosį jam įkišamas vatos tamponėlis ir jei po 3—5 minučių vata nusidažo, vadinasi, ašaros nuteka į nosį normaliai. Jei dažas į nosį nepatenka, tada reikia praplauti ašarų takus. Prieš pradedant plauti, į junginės maišą įlašinama anestezuojančio tirpalo, po to konusiniu zondu praplečiama ašarinė akutė ir ašarų kana liukas. Ištraukus zondą, įkišama speciali kaniulė, užmauta ant švirkšto, kuriame yra fiziologinis druskos tirpalas (67 pav.). Jei ašarų takų praeina mumas nesutrikęs, paspaudus švirkšto stūmoklį, skystis čiurkšle teka iš nosies. Kai yra kliūtis, skystis vos lašnoja arba visiškai neišteka, o grįžta atgal į junginės maišelį.

Zondavimas — ašarinę akutę reikia praplėsti konusiniu zondu, apatinis vokas tempiamas žemyn ir į šoną. Bovmano zondas įstatomas į ašarinę akutę, vėliau palenkiamas gulsčiai ir palengva stumiamas, kol jo galas atsi remia į kaulą, zondas pakeliamas vertikaliai ir stumiamas žemyn atsargiai į nosies kanalą nenaudojant jėgos (68 pav.).

Rentgenografija — pro ašarinį  kanaliuką įšvirkščiama kontrastinės medžiagos (lipoidolo) ir atliekama rentgenograma.

Rašyti atsakymą